Viešosios komunikacijos katedra

Projektai

*Aktualiausią informaciją apie mokslinius tyrimus ir projektus rasite čia: www.mediaresearch.lt.

Žiniasklaidos sistemų transformacijos

Tyrimų tikslas – įvertinti politinės kultūros, pilietinės visuomenės ir profesionalios žiniasklaidos procesus, tokius kaip organizacijų ir nuosavybės formų kaitą (žiniasklaidos koncentracijos, jos spartaus komercialėjimo procesus), žurnalistikos praktikų raidą, žiniasklaidos ir politikos santykių ypatumus, žiniasklaidos (savi)reguliavimo mechanizmų vaidmenį, technologinės pažangos ir kt. veiksnius. Tyrimai yra skirti visuomenės informavimo pokyčiams Lietuvoje ir kitose Europos šalyse įvertinti. Katedros dėstytojai aktyviai dalyvauja Europos mokslo fondo (EMF) remiamos COST programos A30 veikloje "Vakarų Rytai: Vidurinės ir Rytų Europos žiniasklaidos tyrimų darbotvarkės sudarymas", vykdo mokslinius tyrimus bei jų sklaidą. 

Komunikacijos kultūrų studijos: lyginamieji tyrimai  

Skirtingos šalys pasižymi savita visuomenės informavimo kultūra. Žurnalistikos kultūra atsiskleidžia tiek žurnalistikos žanrais bei rašymo stiliumi, tiek ir per konkrečioje aplinkoje vyraujančią profesinės veiklos (profesinių vertybių ir normų, lemiančių žurnalistikos paskirties, jos misijos ir žiniasklaidos funkcijų suvokimą) praktiką. Taigi žurnalistikos kultūros sąvokos daugialypiškumas apima žurnalistikoje (jos turinyje) atsispindinčius institucinius ir profesinius dalykus, kurie atsiskleidžia konkrečiame politiniame, ekonominiame ir sociokultūriniame kontekste. Įvairaus pobūdžio tyrimais siekiama parodyti naujienas atrenkančių ir jas pateikiančių žiniasklaidos profesionalų vertybes ir profesinės etikos normas, išsiaiškinti organizacinius tokios visuomenės informavimo veiklos ypatumus. Lyginamųjų žiniasklaidos tyrimų dėka atsiranda daugiau galimybių realiai įvertinti nacionalinius žurnalistikos kultūros bruožus, ieškoti skirtybių atsiradimo priežasčių, svarstyti, kodėl žurnalistika Europoje yra tokia daugialypė.

Europos viešoji erdvė ir europinių naujienų komunikacija

Žiniasklaidos sistemų konvergencijos, žurnalistikos kultūrų homogenizacijos, politinės komunikacijos priemonių, formų ir turinio įvairovės kontekste svarbu nagrinėti, kaip visi šie procesai paveiks Europos viešosios erdvės (trans)formacijas. Ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, kad nacionalinių valstybių žiniasklaidoje su Europos institucijų veikla susijusios informacijos yra pateikiama selektyviai, nesistemingai ir nepakankamai. Kita vertus, oficialiais Europos institucijų kanalais nuolat išplatinama įvairios ir nepaprastai daug informacijos. Todėl iškyla akivaizdi dilema, kaip ir kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti efektyvią informacijos ir naujienų vadybą, kad ilgainiui būtų sukurta turtinga Europos viešoji erdvė, įgalinanti ES piliečius iš Europos institucijų gauti visą reikšmingą informaciją, nesumenkinant nacionalinių aktualijų. Šios krypties tyrimai - tai Europos Komisijos 6 Bendrosios programos projekto "AIM: Adekvati informacijos vadyba Europoje" bei Kompetencijos tinklo „CINEFOGO: Pilietinė visuomenė ir naujos valdymo formos Europoje: Europinės pilietybės formavimąsi“ dalis. 

Rizikos ir technologinių inovacijų komunikacija

Žmogaus sukurtos pažangios technologinės inovacijos ir su jomis susiję rizikos, grėsmės bei nežinomybės patirtys sąlygoja kokybiškai naują požiūrį į ekonominį augimą, vartojimą, socialinę gerovę, pažangą, aplinkos apsaugą ir kt. Šiame kontekste keičiasi valdymo ir sprendimų priėmimo praktikos, reikalaujančios aktyvios pilietinės visuomenės dalyvavimo. Todėl rizikos visuomenės kontekste svarbu nagrinėti, kaip technologinės kilmės rizikos komunikuojamos žiniasklaidoje ir perduodamos visuomenei, nustatyti, kokios tarpinstitucinės ir viešosios komunikacijos formos padėtų kurti dialogą tarp valdžios, verslo, mokslo institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų. Nuo 2007 metų Viešosios komunikacijos katedra dalyvauja Valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamame mokslinių tyrimų projekte "RINOVA: Rizikos suvokimas, viešoji komunikacija ir inovatyvus valdymas žinių visuomenėje". Projekto partneriai - Kauno technologijos universitetas ir Socialinių tyrimų institutas. 

Interneto žiniasklaida ir socialinių tinklų studijos 

Aktyvus modernių informacijos ir komunikacijos priemonių taikymas žurnalisto darbe daro stiprų socialinį ir kultūrinį poveikį visuomenės informavimui. Ryškių pasikeitimų pasekmės dar tik pradedamos suvokti. Šioje srityje atliekamais tyrimais siekiama atsakyti į tokius klausimus, kaip internetinės technologijos veikia žiniasklaidos sistemos procesus plačiąja prasme ir kaip keičiasi žurnalisto kasdieninis darbas, informacijos žanrai ir turinys, auditorijos poreikiai. Ypač daug klausimų šiandien kelia sparti naujųjų technologijų skverbtis į kitas viešojo gyvenimo sritis – politinį dalyvavimą, verslo aplinką, viešųjų ryšių veiklas, menus ir kt. Kaip tai paveiks demokratijos procesus, piliečių (ne)dalyvavimo praktikas, atsakys tarpdalykinio (politologijos, sociologijos, antropologijos, žiniasklaidos) pobūdžio tyrimus apjungiantys projektai. 

Nacionalinės ir europinės politikos procesų mediatizacija 

Nepaisant sparčios naujųjų technologijų skverbties, kitų pokyčių politikos komunikacijoje (politikos veiklų komercialėjimo, politinių kampanijų profesionalėjimo) žiniasklaida ir toliau išlieka aktyviu politinės komunikacijos proceso dalyviu. Jos erdvėje užsimezgantis politikos naujienų diskursas įtraukia, sužadina, skatina dalyvauti, o neretai ir priešingai – nustumia į viešojo gyvenimo paraštes, atitolina. Politikos mediatizacijos temai priskirtini žiniasklaidos turinio tyrimai kaip tik ir siekia atsakyti į tai, kaip šis diskursas formuojasi, kas jį skatina ir veikia, kokios temos (frames) ir kokie veikėjai (actors) jame dominuoja. 

Komunikacijos studijų organizavimo teorija ir praktika

Katedroje nuolat vykdomi įvairūs metodinio studijų organizavimo tobulinimo projektai, kuriuose partneriais dirba Šiaurės šalių, Baltijos jūros regiono, Vakarų Europos valstybių, JAV mokslininkai ir praktikai. Svarbiausi vykdyti ir šiuo metu vykdomi projektai: „Europinis tinklas tarpkultūrinių tyrimų integracijai skatinti“ (ENTIRE – European Network for Trans-Integration Research, 1999–2003), „Baltijos šalių žiniasklaidos pasaulis“ (The Baltic Media World, 2004–2005), „Kuriant tarptautinį interneto žurnalistikos mokymo tinklą“ (Developing Nordic-Baltic-Russian Cooperation in New Media Journalism Training, 2004–2008) ir „InterLinks10.NET“ (Network of Baltic and Nordic Journalism Schools, 2005–2009), Baltic Graduate School (Baltijos šalių universitetuose organizuojamų socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantūros studijų tinklas), JAV ambasados finansuoti projektai – „Moterų lyderystės programa“ (Women‘s Leadership Program, 2006-2007) ir „Jaunimo pilietinis ugdymas naujajame tūkstantmetyje“ (Training Active and Engaged Citizens for the New Millenium, 2009-2010).

Žurnalistikos istorija ir teorija 

Šiuolaikinių žiniasklaidos iššūkių kontekste labai svarbu tyrinėti žurnalistikos, kaip savarankiškos veiklos ir profesijos, atsiradimą, jos istorinę raidą platesniame politiniame, kultūriniame ir socialiniame kontekste. Ypač daug šiame lauke nuveikė prof. Leonas Gudaitis, daug metų tyrinėjęs ir studentams dėstęs Lietuvos spaudos istoriją. Istorinius žurnalistikos tyrimus išsamiai publikuoja prof. Alfred Erich Senn: Emigre Press (2008), Foreign Correspondent in Moscow, 1932-1972: Henry Shapiro (2006). Mykolo Drungos moksliniuose darbuose nagrinėjama žurnalistinio objektyvumo problematika.